Sveiki, esu Inga, prie gydytojų klounų komandos prisijungiau prieš maždaug pusmetį. Šie pusė metų man buvo kupini daugybės naujovių: gilus klounados žanro pažinimas, nuostabūs jo mokytojai, atsidavę ir talentingi kolegos, taip pat anksčiau nepažinta ligoninės kasdienybė, šaunūs gydytojai ir nuoširdžios vaikų bei jų tėvelių šypsenos.

Vos pradėjus lankytis ligoninėse, tiek galvoje, tiek širdyje kaskart vykdavo tiek daug – jaudulys, baimė, noras padaryti viską taip, kaip mokėmės klounados pamokose, kad tik kuo geriau pavyktų suteikti vaikams džiaugsmingų emocijų. O pasisekus, pasidarydavo taip smagu, taip gera. Kai sulauki nors ir mažyčio vaiko šypsnio, dingsta jaudulys, nuolat besisukančios mintys ir lieka tik supratimas, kaip gera, kad gali padėti, nors ir šią trapią akimirką.

©️ Onedream Photography

Viena tokių labiausiai įsiminusių akimirkų man buvo apsilankymas pas mažą berniuką palatoje Kauno klinikose. Su kolegomis lankėmės ligoninėje tąkart eidami Music Wash principu (Music Wash – tai aktorių lankymosi ligonėje metodas, kuomet per ligoninę keliaujama nedidelėje grupelėje nuolatos grojant muzikai ir taip nešant gerą emociją, kitaip tariant – muzika neutralizuojant erdvę). Įėjus į palatą radome berniuką neramų, verkiantį. Mama darė jam inhaliacijos procedūrą, bet vaikutis buvo neramus, todėl sunkiai sekėsi atlikti procedūrą. Mums įėjus į palatą su muzika ir atsistojus prieš jį, po kiek laiko berniukas nurimo.

Stovėjome ten ir nuolat grodami matėme kaip berniukas rimsta, liaujasi verkti ir visą dėmesį sutelkia į mus. Tuo tarpu mama galėjo kuo ramiausiai atlikti procedūrą. Nors kiekvienoje palatoje turime ribotą laiką apsilankymui, iš šios palatos nė kiek neskubėjome. Visi drauge, be žodžių, supratome, kad turime pabūti kuo ilgiau. Stovėjau ten ir galvojau – kaip nuostabu, kaip paprasta, bet tuo pačiu kaip stebuklinga. Kaip net toks mažas dalykas gali akivaizdžiai padėti ir padaryti dieną bent šiek tiek lengvesne.

Stebuklai, pasirodo, dažnai būna labai paprasti. Net ir ligoninėje.

#Stebuklailabaipaprasti