Tikriausiai, kai galvojate apie gražiausias gyvenimo istorijas, net neįsivaizduojate, kad didelė jų dalis gimsta ligoninėse. Mums dažnai gydymo įstaigos asocijuojasi su nelaime ar fiziniu skausmu, tačiau iš tiesų, tai ypatinga vieta, joje įvyksta tiek daug stebuklų. Tai dažniausiai pirmoji vieta žemėje, kurią aplanko nauja gyvybė. Tai vieta, kurioje visi ten esantys nori padėti. Tai vieta, kurioje visi surėmę pečius dėl kito. Ši istorija viena tų kasdienių stebuklų vykstančių ligoninėse.

Kartą Augenijus su Barbora lankėsi ortopedijos skyriuje. Daugelis vaikų palatų buvo uždaros. Nusiminę jiedu jau žengė išėjimo link, kuomet kažkas koridoriaus gale sušuko: “Ei, klounai!”. Atsisukę jie išvydo dviejų sesučių lydimą – JĄ. “Ji taip ryškiai švietė koridoriuje. Mes iš karto supratome, jog ji – princesė” – pasakoja Augenijus. Klounai susivokę, kad pateko į karalystę, skubiai priklaupė ant kelių, tiesė jai kelią. Princesė žygiavo lėtai, sesutės jai padėjo laikydamos už rankų. Jos žingsniai į palatą buvo itin sunkūs, tačiau šypsena nedingo nuo veido. Šypsojosi visi: sesutės, raudonosiai ir JI. “Tas šviesulys užpildė visą skyrių džiugia ir iškilminga nuotaika. Tik palydėję ją į palatą supratome, kad tai buvo pirmieji jos žingsniai po sunkios operacijos” – sako Augenijus.

Pirmieji žingsniai lydimi šypsenų, užbūrusių taip, kad klounai net pamiršo princesės vardo paklausti.

#stebuklailabaipaprasti